Ar savo aplinkoje pastebite, kad žmonės šiomis dienomis irzlesni, labiau nepatenkinti vieni kitais, suirzę? Juos slegia prasidėjęs ruduo, rūpesčiai? Iš tikrųjų manoma, kad pirmosios dvi savaitės po vasaros atostogų žmogui yra sunkus prisitaikymo laikotarpis, nes labai smarkiai keičiasi gyvenimo būdas, ritmas. Jei žmogus vasarą galėjo daug laiko leisti gamtoje, grįžus į miestą tenka prisitaikyti prie visai kitokio, gerokai labiau įtempto gyvenimo ritmo. Tai visiškai natūralus dalykas. Pastebima, kad pirmosios dvi savaitės po atostogų yra kritinės, kai gali kilti konfliktų, nesusipratimų, žmonės susipyksta, dirba neefektyviai. Net ir tiems, kuriems atostogos baigėsi dar rugpjūtį, su rugsėju bendras intensyvumas dar padidėja. Tik rugsėjį į mokyklą sugrįžę mokiniai ir mokytojai tai gali pajusti ryškiau, o tie pedagogai, kurie jau rugpjūtį sugrįžo į darbą šiek tiek mažiau. Visgi atsiranda daugiau žmonių, daugiau judėjimo, daugiau irzlumo, trinties, nepasitenkinimo. Net ir su mokykla nesusiję žmonės rugsėjį jaučia didesnę įtampą dėl padaugėjusio automobilių skaičiaus gatvėse, išsiblaškiusių mokinių ir vairuotojų.
Taigi rudenį mus gali aplankyti prislėgta nuotaika ir net virsti rudenine depresija. Tai labai priklauso nuo žmogaus ir nebūtinai visi labai stipriai ir vienodai išgyvena. Žmogus gali kaip tik džiaugtis tuo, ką suteikia rudens sezono privalumai, jei tik jis sugeba neįsikibti į praėjusius dalykus, o džiaugtis tuo, kas ateina, džiaugtis kaita. Tuomet jis lengviau, greičiau prisiderina.
Nors kai kurie žmonės rudeniu džiaugiasi, tai dauguma bodisi ilgėjančių, tamsių vakarų. Tai vadinamoji sezoninė depresija, kai žmogus reaguoja į saulės šviesos trūkumą. Jai mažėjant, reaguoja organizmas, išskirdamas mažiau cheminių medžiagų, susijusių su gera nuotaika. Tačiau ir tai galima reguliuoti savo nusiteikimu. Šviesa suteikia natūralų aktyvumą, skatina būti gamtoje, bendrauti, kažką daryti. Kai šviesos mažėja, žmogus gali susiderinti su gamta. Šis laikotarpis palankesnis įsiklausymui į save, į savo vidinį pasaulį. Jei žmonės tai suvokia, jie nejaučia jokios depresijos, susiderina su gamtos ritmais.
Vis kalbame apie rudenį, apie tamsųjį metą. Tačiau šis ruduo mums ypatingas ir tuo, kad mūsų mokykloje vis dar vyksta remonto darbai. Dėmesį blaško remonto darbų sukeliamas triukšmas, kyla kitokių nepatogumų - neveikia valgykla, kai kurie mokytojai ir jų mokiniai turi dirbti kitose patalpose ir kt. Bet ir sunkumai yra iššūkiai, kurie gali skatinti augimą. Tai sudėtinga situacija, tačiau į šią situaciją galima reaguoti įvairiai. Galima niurzgėti ir skųstis, kokie čia mes nuskriaustieji, kaip sunku ir nemalonu dirbti tokioje aplinkoje. Galima slapta pasidžiaugti, kad pirmąsias dienas sutrumpintos pamokos... Taip pat galima džiaugtis, kad gyvenimas nestovi vietoje ir po nemalonių remontų mokykla bus gražesnė, šiltesnė, mielesnė...
Suprantama, kad mokslo metų pradžioje mokytojai turi ypač daug darbų. Visgi ir mokytojams, ir mokiniams patariama pirmąsias rudens savaites neskubėti apsikrauti darbais, o po truputį prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo. Planuokite savo darbus ir pradėkite nuo pačių svarbiausių. Mažiau svarbius atidėkite vėlesniam laikui, kai jau „įsivažiuosite“.
Rudeninės depresijos galime išvengti prisiderindami prie gamtos ritmo. Taigi skirkime dėmesio gilinimuisi į save. Gera prisiminti vasarą, tačiau neįsikibkime į prisiminimus – neabejoju, kad su rudeniu prasidėję nauji mokslo metai visiems mums atneš malonių įspūdžių. To ir linkiu .
Psichologė Ugnė